Gėgždai

Gėgžda (vok. Jögsden, vėliau Jögsten), kaimas Pagėgių apskrityje, Natkiškių parapijoje, Tamošaičių seniūnijoje, 8,3 km į rytus nuo Katyčių, 3 km į šiaurę nuo Natkiškių, Mažosios Lietuvos pasienyje. Seniūnijoje, kuriai priklausė ir Mišpetriai, Skrodliai, 1941 buvo 359 gyventojai. 1709 minimi Jägßden < *Gägßden. Per Gėgždus vinguriuoja Gėgždupukas, o iš rytų į vakarus šiauriniu Gėgždų pakraščiu vingiuoja Sartės upelis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Gėgžduose gyveno 24 šeimos įprastomis lietuvininkų pavardėmis: Bagdonas, Benkis, Binkis, Dankas, Dumaitis, Gailius, Grigolaitis, Gubilas, Jokšienė, Jukulas, Junkuris, Krūvinius, Liorenčas, Masolus, Paulikas, Pėteraitis, Račkauskas, Raštutis, Šeperis, Zandavas, Zaveckis, Zubaitis ir kiti. Visi gyventojai buvo evangelikų tikėjimo ir priklausė Natkiškių parapijai (išskyrus Masolų ir Račkauskų šeimas, kurie buvo katalikai ir priklausė Ropkojų parapijai). Sovietams veržiantis į Lietuvą, visiems kaimo gyventojams įsakyta apleisti ūkius ir kraustytis į vakarus. Liko tuščios sodybos, po karo grįžo nedaug žmonių: tik Jonas Masolas, Paulikienė su vaikais, Benkienė, Gailienė su vaikais, Grigolaitis su žmona. Naujai atsikėlė gyventi Juozas Birbikas, Norbutienė su vaikais, Bajorinas, Mockus ir kiti. Po melioracijos Gėgžduose liko tik Jonas Masolas. Vietovardis sietinas su upėvardžiu Gėgždė, Gėgždupė. Lietuvos SSR administracinio suskirstymo žinyne neteisingai rašoma Giegždai. Senieji kaimo gyventojai visada sakydavo Gėgždai, teigė A. Masolas, kurio tėvai Gėgžduose gyveno nuo 1928.

Vilius Pėteraitis

Aloyzas Masolas