fizinė kultūra ir sportas

fzinė kultūrà ir spòrtas. Dar senovės Graikijoje ir Romoje fizinė kultūra ir sportas buvo glaudžiai susiję su kariuomene. Kai 1807 Napoleonas nugalėjo Prūsiją, ši, pasirašydama taikos sutartį, neteko 1/3 savo teritorijos. Prūsijos valdovai susirūpino, kaip atgauti prarastas žemes. Vienintelis kelias – atsiimti jas jėga, t. y. stiprinti kariuomenę. Geriausia to pasiekti per fizinės kultūros ir sporto organizacijas. 1807 nuo prancūzų kariuomenės Klaipėdoje besislapstantis Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III pasirašė ediktą, kuriuo panaikinta baudžiava. Šis įvykis turėjo didelę reikšmę Mažosios Lietuvos gyventojams, t. p. ir fizinės kultūros ir sporto plėtrai. 1811 Berlyne įrengiama pirmoji gimnastikos aikštelė (Turnplatz). Panašios aikštelės įrengiamos įvairiose Prūsijos ir Mažosios Lietuvos miestuose. Įsteigiama vadinamoji Dorovės sąjunga (Tugendbund). Tarp sportuojančiųjų sklinda revoliucinės mintys, todėl bandoma sukurti tokią fizinės kultūros ir sporto plėtros sistemą, kuri nesiremtų politinėmis idėjomis. Pasirenkamas H. Ligo (1776–1899) švediškos gimnastikos variantas. Adolfas Spießas (1810–1859) pakeičia švediškąją sporto sistemą kita: vienu metu naudojamos kelios formos. Ši sistema taikoma mokyklose. Sudaromas fizinės kultūros terminų žodynas (Turnsprache). Weimare įkurti Vokietijos gimnastai (vok. Deutsche Turnerschaft – DT) tapo didžiausia valstybės fizinės kultūros ir sporto organizacija. Ji atitiko Prūsijos valstybės interesus: patriotiškai auklėti jaunimą per fizinę kultūrą ir sportą, stiprinti fizinę jėgą kaip kariuomenės stiprybės šaltinį. Apie 1830–1880 iš Anglijos atėjęs vadinamasis modernusis sportas prigijo Prūsijoje (ir Mažojoje Lietuvoje). Kai kurias jo šakas, pvz., buriavimą (Segeln), irklavimą (Rudern), tenisą, ypač pamėgo diduomenė. Mažosios Lietuvos miestuose ėmė kurtis įvairių sporto šakų draugijos: 1883 irklavimo, 1884 dviračių sporto, vėliau – plaukimo, buriavimo, čiuožimo, lengvosios atletikos, 1900 – regbio – futbolo (vok. Rugbyfußballverband), teniso, slidinėjimo, 1909 ledo ritulio, o 1911 fechtavimo. Dar iki baudžiavos panaikinimo (1810) Mažosios Lietuvos gyventojai miestuose jau galėjo jungtis į sporto draugijas. Kaimuose tada klestėjo liaudies žaidimai: lipimas virve, bėgimas, metimas, šuoliai. Mažosios Lietuvos kaimų vyrai kariuomenėje tarnavo dragūnų, ulonų, kirasirų, kavaleristų daliniuose. Šie daliniai buvo kovingiausi Prūsijos kariuomenės vienetai. Kariai buvo gerai pasirengę: tvirtai sėdėjo balnuose, gerai jojo, šokinėjo per kliūtis, taikliai šaudė, dūrė ietimis, vikriai kovojo kardais ir kita. Labiausiai fizinė kultūra ir sportas buvo stiprinamas mokyklose – taip siekta stiprinti kariuomenės jėgą. Vyriausiasis komitetas (vok. Zentralausschuß) kontroliavo įvairias sporto šakas. Jam vadovavo 3 generolai. Nuo 1871 tuo rūpinosi pirmasis Vokietijos imperijos kancleris Otto von Bismarckas. Sportui skiriama ypač daug dėmesio. 1896 pirmosiose naujųjų laikų Olimpinėse žaidynėse Atėnuose bei vėlesnėse dalyvavo Vokietijos (kartu ir Prūsijos) sportininkai. Po Pirmojo pasaulinio karo Prūsijos mokyklose fizinė kultūra ir sportas nepamirštamas. Stiprinamas fizinės kultūros dėstymas. Fiziniai pratimai atliekami 2–3 valandas per savaitę ir po pamokų. Nuo 1925 kai kuriuose universitetuose įvedama fizinė kultūra. Prezidento generolo P. Hindenburgo 1932 potvarkiu šalyje kuriamos vadinamosios liaudies sporto mokyklos (vok. Volkssportschulen). Kariuomenės varžybose (vok. Armeewettkämpfe) prie lengvosios atletikos ir plaukimo disciplinų pridedami vadinamieji moderniosios penkiakovės pratimai. Policijos darbuotojai, be bendrų fizinio ir sportinio lavinimo pratimų, turėjo užsiimti dziudo ir boksu. A. Hitleriui atėjus į valdžią, Vokietijoje fizinė kultūra ir sportas tiesiogiai pajungiamas militarizavimui. Pirmiausia siekiama išugdyti drausmingą, sveiką kūną. Šį Hitlerio uždavinį privalo atlikti visos šalies mokyklos, fizinės kultūros ir sporto organizacijos. Mažosios Lietuvos gyventojai (išskyrus žydus ir kitus) laikomi iš prigimties sveikais. 1934 įkurta Vokietijos kūno kultūros sąjunga (vok. Deutsche Reichsbund für Leibesübungen – DRL) pakeičiama į Priedinę valstybinę kūno kultūros sąjungą (vok. Nachsatz -NS Reichsbund für Leibesübungen) ir tampa pavaldi nacių partijai. Pradedamas ikišaukiamojo amžiaus jaunuolių karinis parengimas. Mažosios Lietuvos gyventojai, kaip ir vokiečiai, auklėjami taip, kad įsisavintų drausmę ir tvarkos dvasią (vok. Zucht und Ordnung). Taip sukuriamas nacių aukštų sporto rezultatų pagrindas. To reikia, kad per 1936 Olimpines žaidynes būtų pademonstruota Vokietijos politinė galia. Hitleris ir jo vadovaujama nacių partija iš dalies pasiekė savo tikslą. Per 4–5 metus parengė stipriausią žemyno kariuomenę. Tai pasiekta Prūsijos (Mažosios Lietuvos) bei Vokietijos gyventojų gyvenimo būdo ir auklėjimo specifikos dėka. Tik pradėję lankyti mokyklą Prūsijos gyventojai jau būdavo rengiami tapti kariais, o jos nelankantieji žaidė karą. Taip daryta nuo pat Hohenzollernų dinastijos valdymo pradžios, tai tęsė Bismarckas, Hinderburgas, o galiausiai Prūsijoje (Mažojoje Lietuvoje) bei Vokietijoje išugdytą karinę dvasią nacių partija panaudojo savo tikslams.

L: Brakas M. Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija. V, 1995; Kleine Enzyklopädie. Körperkultur und Sport. Leipzig, 1962; The American Heritage Dictionary of English Language. Boston, USA, 1976.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados medalis, 1938 / Iš „Lietuvos pajūris“, 1988, nr. 80

Iliustracija: „Santaros“ sporto šventė Kintuose, 1937 / Iš Kurto Vėliaus albumo

Iliustracija: Sklandymo mokykla Nidoje. Santarietis Pozingis (Priekulės „Viltis“) sveikina Klaipėdos rajono sporto vadovą Miką Puodžių po sėkmingo skrydžio / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1985, nr. 36

Iliustracija: „Santaros“ irklininkai (treneris Mikas Tendys). Jie 3 kartus laimėjo Lietuvos pirmenybes ir aukso medalį 1938 Tautinėje olimpiadoje / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1988, nr. 80

Iliustracija: Sporto stovyklų prie Baltijos jūros vaizdai, iki 1939 / Iš Jono Narbuto knygos „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“, 2 d. 1978

Iliustracija: Santariečių ledo ritulininkų komanda / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1988, nr. 80