evangelikai baptistai

evangèlikai baptstai, baptstai (gr. baptistēs – krikštytojas), viena gausiausių protestantų atšakų, savo doktrina artima evangelikams reformatams (kalvinistams). Pirmąją evangelikų baptistų bendruomenę 1609 įkūrė anglai, gyvenę Amsterdame (Olandija). Pačioje Anglijoje tokia bendruomenė suburta 1633. Netrukus jų atsirado ir Šiaurės Amerikoje (1639; vadovas Wiliams Rogeris Providence), Vokietijoje (1834; įkūrė Johannas Onckenis), Rusijoje (1869), Olandijoje, Prūsijoje ir kitose šalyse. Veiklios baptistų misijos organizuotos Afrikoje (daugiausia Kamerūne), Indijoje, Kinijoje. Evangelikų Baptistų bažnyčia save laiko visiškai nepriklausoma nuo valstybės. Vienintelis praktinės veiklos ir tikėjimo šaltinis yra Šventasis Raštas. Dvasininkija nelaikoma tarpininke tarp Kūrėjo ir žmonių – individualus ryšys su Kūrėju yra sielos išganymo sąlyga. Pabrėžiama teisė reikšti savo nuomonę, asmenybės religinių nuostatų negali varžyti nei civilinė, nei bažnytinė valdžia. Negarbina šventųjų, nesimeldžia prie jų paveikslų. Kadangi krikštas laikomas baptizmo doktrinos deklaracija, todėl krikštijami ne vaikai, o jau suaugę, galį suvokti tikėjimo esmę žmonės. Baptistų tikėjimas iš savo narių reikalauja aukštos dorovės, darbštumo, kuklaus elgesio, savidrausmės. Ilgainiui evangelikai baptistai suskilo į kelias atšakas, iš jų reikšmingiausios: baptistai antimisionieriai (Antimissionary Baptists), Baptistų Bažnyčios pasekėjai (Babtist Church), Septintosios dienos baptistai, Laisvosios valios baptistai, Kristaus apaštalai (Disciples of Christ). Tačiau tai nesutrukdė visiems šio tikėjimo išpažintojams 1905 Londone susijungti į Pasaulinę baptistų sąjungą, o Europos šalių baptistams 1946 – į Europos baptistų federaciją (būstinė Hamburge; generalinis sekretorius Karlas Heinzas Walteris). Ji 1966 vienijo apie 1,5 mln. šio tikėjimo asmenų, gyvenusių 21 šalyje. Iš viso pasaulyje yra apie 35 mln. evangelikų baptistų, iš jų JAV apie 24 mln. (1966), Anglijoje apie 1 mln.; nemaža pasekėjų Kanadoje, Olandijoje, Rusijoje. Prūsijos karalystėje. Franzo Tetznerio duomenimis, 1902 evangelikų baptistų bendruomenių narių dalį sudarė lietuviai, o Ragainės apskrityje Bružų bendruomenė buvo ištisai lietuviška (apie 200 narių). Labguvos apskrities Aleksų bendruomenėje lietuvių užrašyta 30, Klaipėdos apskrityje – 13, Ragainės apskrities Iksų, Tilžės ir Ragainės bendruomenėse – po 3. Lietuviškos pamaldos laikytos tik Bružų, gal dar Aleksų parapijų maldos namuose. Priekulėje XIX a. viduryje susikūrusią evangelikų baptistų bendruomenę, Šilokarčiamos, kiek vėliau susikūrusią Rusnės evangelikų baptistų bendruomenes irgi sudarė tik vokiečiai. Šilokarčiamoje pirmieji maldos namai pastatyti 1837, antrieji, mūriniai, – dvarininko Hugo Scheuʼjaus dovanotame sklype netoli geležinkelio stoties 1913 (pastatai tebestovi, čia įrengti butai; toks pat likimas ištiko ir Priekulės evangelikų baptistų bažnyčią). XIX–XX a. sandūroje Klaipėdos krašte įsisteigė dar dvi evangelikų baptistų bendruomenės: Žemaitkiemyje (netoli Šilutės) ir Poškose (netoli Priekulės). Čia pamaldos laikytos lietuvių kalba. Mažojoje Lietuvoje išleista keletas evangelikų baptistų spaudinių. 1875 Kaukėnuose publikuotas (II leidimas 1896) vieno šio tikėjimo teoretikų anglo Charleso Haddono Spurgeono (1834–1892) veikalas Pearl of Dew [Rasos perlas; į liet. kalbą išvertė Martynas Lakišius]. 1854 išėjo nedidelis (16 puslapių) vokiškas evangelikų baptistų kunigo Friedricho Ringsdorfo leidinys Baptistai bei taipo vadinamos Žemės Bažnyčios prieš kitą statytos. Martynas Šernius iš vokiečių kalbos išvertė ir 1901 Bitėnuose išspausdino 8 knygeles (Bonaro Horacijaus Svietas pragaišta; Ch. Spurgeono Balsam of wourds [Ronų balzamas]; Tai yra tai, ko aš jieškau; Apie neiškalbamąją Dievo begalinę meilę ir kitos). Krikščionių raštų platinimo komitetas Klaipėdoje apie 1908 parengė ir išleido 439 giesmių rinkinį Naujos Giesmių knygos ant vartojimo krikščioniškuose surinkimuose ir naminei Dievo šlužbai. Šio giesmyno himnus surinkimuose mielai giedojo ir evangelikai liuteronai. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos evangelikai baptistai leido savo mėnesinį laikraštį Tiesos draugas (1923–1935 spausdintas Klaipėdoje, 1935–1940 birželį – Kaune). 1923–1926 leido minėtas komitetas, 1926–1935 Evangelikų baptistų draugija; redagavo, nuo 1935 ir leido, Teodoras Gėrikas, Evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos prezidentas. Lietuvos Respublikoje dabar evangelikų baptistų yra iki 1000 žmonių, susibūrusių į 8 bendruomenes. Didžiausia – apie 150 lietuvių ir rusų – Klaipėdoje, vadovaujama pastoriaus Alberto Latužio. Jis yra ir Evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos, pilnateisio Europos baptistų federacijos nario, prezidentas.

L: Gyvoji evangelija [Sud. K. Burbulys]. Hamilton, 1977; Houghton S. Sketches from Church History. Aylesbury, 1991; Lehmann J. Geschichte der deutschen Baptisten. 1896; Torbert K. A History of the Baptists. Philadelphia, 1950.

Albertas Juška

Iliustracija: Šilutės evangelikų baptistų maldos namai, iki 1944 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo