Erčius Jurgenaitis

Jurgenaitis Erčius 1899 V 30Skirvytėlėje (Rusnės parapa, Šilutės aps.) 1982 II 25 ten pat, žvejys. Baigė Rusnės liaudies mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare; 1918 IX 1 pateko į britų nelaisvę, po metų grįžo (tėvai buvo gavę klaidingą pranešimą, kad dingęs be žinios). 1923 Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos valstybės, dalyvavo Santaros sąjūdyje, buvo lietuvių jaunimo kultūros draugijos Tiltas choro seniūnas. 1925 įsigijo baržą. Greta žvejybos prekiavo šienu, kurį vežiojo iš Minės (Minijos), Akmenos, Karklės kaimų į Šilutę ir Klaipėdą. Po Antrojo pasaulinio karo iš evakuacijos sugrįžo į savo namus. Nuo 1948 Jurgenaitis 3 dešimtmečius buvo Rusnės Telmano žvejų artelės, vėliau žuvininkystės ūkio brigadininkas; sovietų propagandos buvo rodomas kaip neva laimingo lietuvininkų gyvenimo pavyzdys, nutylint jo giminės ir visos Mažosios Lietuvos skaudų likimą. Išėjęs į pensiją, žvejojo pagal mokslinės laboratorijos užsakymus: mokslininkų stebimas, taikė vietos tradicinės žvejybos būdus, padėjo tirti žuvų išteklius, jų gyvenseną. Kraštotyrininkai iš jo užrašė pasakojimų apie žvejybą ir rusniškių buitį, tautosakos. Jurgenaitis sutvarkė Skirvytėlės kapines, kur palaidoti jo tėvai (1972 VII 16 jas pašventino kunigai Mikas Preikšaitis ir Jurgis Gavėnis). Čia ir palaidotas. Jurgenaičio sodyba Skirvytėlėje prie Rusnės (Žvejų g. 7) – XIX a. gyvenamasis namas, tvartas (1924), kluonas (1926) – pripažinti architektūros paminklais.

Vytautas Kaltenis

Martynas Purvinas

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Erčius Jurgenaitis su kaimynu Martynu Meikiu ant Pakalnės upės ledo stato vartus žiobriams, 1978 vasario pabaiga