dūmtraukiai

dmtraukiai, svarbi gyvenamųjų namų dalis. Mažosios Lietuvos kaimų gyvenamuosiuose namuose mūryti iš gerų raudonų plytų. Buvo paplitę vadinamieji „vokiški kaminai“ – virenes (virtuvių patalpas) erdvia piramide apgaubę dūmtraukiai, virš stogo išsikišę plačiomis žiotimis, nuo kritulių pridengtomis mūriniu ar metaliniu stogeliu. Dažnai namo pastogėje prie dūmtraukio būdavo prijungiama rūkykla – patalpėlė mėsai rūkyti. Sovietmečiu blogai prižiūrint pastatus, tokios rūkyklos daug kur išardytos kaip pavojingas svoris, slegiantis nebetvirtas lubas. Nuo XIX a. vidurio plito „angliškos virtuvės“, senovinį dūmtraukį – patalpos gobtuvą, pakeitė stačias ar kitoks mūrinis dūmtraukio stulpas. Dūmtraukiai būdavo įrengiami ir kituose sodybos pastatuose, įvairios paskirties patalpose (džiovyklose, dirbtuvėse ir panašiose). Pastato pastogėje juos prilaikydavo gegnių konstrukcija. Sovietmečiu neprižiūrimi dūmtraukiai ir jų dalys daug kur sunyko. Stambūs ir aukšti dūmtraukiai iš raudonų plytų buvo statomi didesnėse dirbtuvėse, fabrikuose ir panašiai, pvz., aukštas dūmtraukis buvo Šyškrantės garinėje lentpjūvėje (po Antrojo pasaulinio karo sugriautoje). Dūmtraukis buvęs ir Uostadvaryje. Nuo XVIII a. dūmtraukiai statyti pagal Prūsijos statybos taisykles. Jei gaisro metu dūmtraukis sugriūdavo, buvo išmokama 100 % draudimo sumos – kaip už galutinai sunaikintą pastatą.

Kostas Frankas

Martynas Purvinas

Iliustracija: Dūmtraukis su mūriniu stogeliu

Iliustracija: Dūmtraukis – rūkykla pastogėje

Iliustracija: Išlikęs senasis dūmtraukis Minijos kaime, Šilutės apskritis, 1997