Dovilų parapija

Dovil parãpija. Evangelikų pamaldos čia pradėtos laikyti 1784, bet parapija įteisinta tik 1854, o maldos namai pastatyti iš tašytų akmenų 1862 (kertinis akmuo padėtas 1861 VII 17, o pašventinta 1862 IX 18). Juos puošė skoningas altorius, dailininko pieštas Laiminančio Kristaus paveikslas, neprasti 12 registrų vargonai. Sakralinius indus Dovilų parapija gavo (ar pirko) iš Nidos bendruomenės. Kunigavo Karaliaučiaus unverstiteto auklėtiniai: 1859–1880 A. Harneris (jis statė bažnyčią), 1885–1886 G. Juozapaitis (Josepeit), 1888–1889 T. Gečiūnas (Getzuhn), 1890–1901 H. Endriulaitis, 1902–1937 F. Radtke, 1938–1944 G. Reisgys. Doviliškiai mylėjo ir saugojo tėvų papročius, tradicijas, kalbą: 1861 lietuvininkais save laikė 82 % bendruomenės narių (2560 iš 3113 parapijiečių), 1878 tokių užsirašė 2785 (90 %). Vokietininkai net skundėsi, kad jų tautiečiai čia lietuvėja. 1921 bendruomenę sudarė 3040, 1926 – 3050, 1937 – 3500 žmonių. 1944 rudenį sovietų kareiviai Dovilų bažnyčioje įsirengė arklidę, o pasitraukdami statinį subjaurojo, inventorių sunaikino (vėliau čia buvo įrengtas sandėlis ir malūnas). Melstis doviliškiai rinkosi privačiuose namuose Gelžinių kaime, kur pamaldas laikė sakytojai J. Karalius, J. Krežys. Apie 1959 bendruomenė nustojo egzistavusi. Parapija vėl įregistruota 1990 I 29, pirmosios pamaldos laikytos 1992 XII 20. 1997 joje buvo apie 150 asmenų. Nuo 1995 V 28 atkurtoje ir pašventintoje bažnyčioje pamaldas laiko kunigas Liudvikas Fetingis.

Albertas Juška

Iliustracija: Iš Dovilų bažnyčios pareinant, atvirukas, XX a. pradžia / Iš Viliaus Bendiko albumo

Iliustracija: Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia. Kvietimo į bažnyčios pašventinimo po restauracijos pamaldas viršelis, 1995

Iliustracija: Dovilų bažnyčios pašventinimo pamaldos, 1995 V 28