Dovas Skėrys

Skėrỹs Dovas 1864 VII 31Naujininkuose (Šilutės aps.) 1929 IX 20Klaipėdoje, ūkininkas, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas. Apie 1897–1918 gyveno Žalgiriuose (Šilutės apskrityje), vėliau Klaipėdoje. Turėjo 7 vaikus. 1897–1920 Rytų Prūsijos vidaus misijos tarnautojas, iki 1918 – Žemaitkiemio (Saugų parapija) lietuvių baptistų sakytojas ir kunigo pavaduotojas. Buvo visos Lietuvos baptistų surinkimo valdybos narys, Lietuvių susivienijimo garbės narys. Vertėsi knygų prekyba. Parengė religinei praktikai skirtą 78 giesmių giesmyną Naujos krikščioniškos giesmės (1903 išspausdinta Martyno Jankaus Bitėnuose; 2 leidimas 1905). 1909–1914 redagavo Bitėnuose ir Klaipėdoje ėjusį laikraštį „Pasiuntinystės laiškas“ (1903 X 1–1910 III), Tavo prietelis (1909–1914), kuriam pats parašydavo beveik visą medžiagą. Nuo 1920 dirbo Klaipėdos gubernatūroje. Kovojo prieš germanizaciją, siekė suartėjimo su Didžiąja Lietuva. Ragino lietuvininkus mylėti tėvų tautą ir kalbą, siekti tarpusavio vienybės. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Dovo Skėrio knygos „Naujos krikščioniškos giesmės“ antraštinis lapas, 1903