donininkai

klaipėdiškiai, pajūrio žemaičiai, tariantys balsius o, ė vietoj bendrinės kalbos dvibalsių uo, ie.

dónininkai, klaipėdiškiai, pajūrio žemaičiai, tariantys balsius o, ė vietoj bendrinės kalbos dvibalsių uo, ie, pvz., dona, pėns vietoj duona, pienas. Gyvena Klaipėdos, Priekulės, Šilutės apylinkėse. K. Jaunius 1911 Klaipėdos krašte išskyrė trečią žemaičių (klaipėdiškių) patarmę. K. Būga trims žemaičių patarmėms vadinti (pagal duona tarimą) davė dounininkų (Telšiai, Mažeikiai – douna, pėins), dūnininkų (Tauragė, Raseiniai, Šilalė – dūna, pyns) ir donininkų vardus. Dounininkų ir dūnininkų riba sutampa su kuršiškosios Ceklio srities ir apskritai kuršių gyvento ploto pietų bei rytų riba. Dounininkų dvibalsių raidą bus paveikęs senasis kuršių posluoksnis. Donininkų ir dūnininkų riba sutampa su Klaipėdos krašto politine siena, nustatyta 1422 Melno taikos sutartimi. Vadinasi, prasidėjęs dvibalsėjimas jau nebepersimetė į Klaipėdos kraštą. Donininkų patarmėje ir dabar tariami įtempti ir gana siauri ilgi balsiai ọ ir ẹ. Nuo 1965 vartojamoje tarmių klasifikacijoje donininkai vadinami vakarų žemaičiais.

L: Lietuvių kalbos enciklopedija. V., 1999, p. 168.

MLFA