Donelaičio gimnazija, 1

Doneláičio gimnãzija, 1 veikė Pagėgiuose 1934–1939 (1926–1934 – progimnazija). Vietos gyventojams reikalaujant, Klaipėdos krašto Direktorija 1926 IV 1 leido atidaryti lietuvių progimnaziją privačios mokyklos teisėmis. Progimnazijos vardas suteiktas gegužės 30. Vedėjas Adolfas Renkė; dar mokė J. Strangalys ir P. Maskalienė. Gegužės 10 išnuomotose Tautinio lietuvių banko patalpose darbą pradėjo dvi klasės. X 13 direktoriumi paskirtas Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytojas Liudvikas Tonas. Mokinių daugėjo sparčiai: 1927 lankė 21 (parengiamojoje klasėje t. p. 21), 1928 – 29 (45), 1929 – 26 (69), 1930 – 39 (150). 1930 Donelaičio gimnazijai suteiktos valstybinės mokyklos teisės. 1930–1932 pagal dailininko Adomo Brako ir architekto K. Maksvitaičio projektą jai pastatyti mūriniai 3 aukštų rūmai. 1934 suteiktas gimnazijos statusas ir Kristijono Donelaičio vardas. Pamažu Donelaičio gimnazija tapo reikšmingu kultūros židiniu: čia vyko lietuvių susirinkimai, šventiniai minėjimai, mokyklos bibliotekoje sukaupta 4800 knygų, garsėjo kompozitoriaus Antano Ilčiuko vadovaujamas mokinių choras (nugalėjęs gimnazijų chorų konkursuose). 1938 I 1 veikė jau 15 klasių su 468 mokiniais (gimnazijos klasėse – 304, parengiamosiose – 164; 142 iš jų buvo kilę iš Klaipėdos krašto), mokė 22 pedagogai (6 iš jų su aukštuoju išsilavinimu). Išleisti pirmąją abiturientų laidą nespėta – sutrukdė Vokietijos įvykdyta Klaipėdos krašto okupacija (1939 II 22–23). Mokyklą perkėlus į Tauragę, brandos atestatus įteikė pati Švietimo ministerija. Gimnazijoje įvairiu laiku mokėsi keli būsimi lietuvių kultūros veikėjai: lietuvių išeivių poetas Henrikas Nagys (1920–1996), Aldona Nasvytytė (g, 1920), Leonas Švedas (1918–2003), pedagogas, dvasininkas Fricas Skėrys.

Albertas Juška

Iliustracija: Atidengiant Kristijono Donelaičio biustą Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje, 1972