Dombrovkos parapija
Dombròvkos parãpija. Jai priklausę kaimai buvo piečiausioje lietuvininkų gyvenamoje teritorijoje, Darkiemio apskrityje, Launinkų valsčiuje. Parapijai priklausė ir Dombrovka (vok. Dombrowken, nuo 1938 Eibenburg; lenk. Dąbrówka). Pirmieji maldos namai pastatyti 1607 didiko G. von Schliebeno lėšomis. Antrieji (masyvus keturkampis vienabokštis statinys) – 1732. Vidurinės navos lubos gaubtos, šoninės – lygios, altorius ir sakykla sujungti. Pastarosios šonuose korintietiškos kolonos, viršuje – krucifiksas, angelų figūros. Reikšminga, jog šioje nuo lietuvių kultūrinių centrų nutolusioje parapijoje dar ilgai skambėjo lietuviškas žodis. Geldapės superintendentas D. Schröderis studijoje Einige Nachrichten über die Jubelprediger in Ostpreußen, išspausdintoje 1832 [Kai kurios žinios apie iškiliuosius Rytprūsių pamokslininkus] informuoja, kad žabynietis F. Cholevius, kantoriavęs Vėluvoje, nuo 1772 ordinuotas kunigu ir paskirtas į „lietuviškąją Dombrovką“. Pamokslų lietuvių kalba šioje bažnyčioje atsisakyta 1844.
Albertas Juška