Deutsch-Litauischer Heimatbund
Deutsch-Litauischer Heimatbund, Heimatbund (Vokiečių ir lietuvių tėviškės sąjunga), iš senųjų vokiškų partijų likučių 1919 VII 31 susikūrusi provokiška politinė organizacija. Klaipėdiškiai ją vadino „Vokiškai-lietuviškas namynės buntas“. Deutsch-Litauischer Heimatbund rėmė Prancūzijos norą Klaipėdos kraštą paversti laisvąja valstybėle (freištatu) ir taip tikėjosi jį grąžinti Vokietijai. 1919 partija turėjo per 30 000 narių. Heimatbundui pavyko pritraukti nemaža lietuvių. 1920 VIII 10 Šilutėje vykusiame Heimatbundo suvažiavime iš 83 dalyvavusių 45 užsirašė vokiečiais, 35 lietuviais ir 3 vokiečiais lietuviais. Organizacijai vadovavo Klaipėdos licėjaus direktorius pangermanistas Orlowski. Prancūzų komisaro G. Petisne sudarytoje Klaipėdos krašto Direktorijoje Deutsch-Litauischer Heimatbund nariai buvo vien vokiečiai. Po 1923 I lietuvių sukilimo heimatbundininkai surengė visuotinį streiką, turėjusį paveikti Paryžiuje vykstančias derybas dėl krašto konvencijos. Streiko organizatoriai nebuvo patraukti atsakomybėn, įsidrąsinę jie ėmė 1924 VIII 3 rengti pučą. Jam nepavykus (organizatoriai buvo suimti), Deutsch-Litauischer Heimatbund pakriko ir buvo paleista. Grupė heimatbundininkų 1923 VIII 31 įkūrė Kulturbundą.
Vytautas Šilas