daržininkai

dažininkai, feodalinės epochos mažažemių laukininkų sluoksnis. Atsirado dvarininkams apgyvendinant priklausomus žmones mažuose žemės sklypeliuose, kitu atveju – dėl ūkininkų turtinio susiskaidymo. Mažojoje Lietuvoje daržininkų (vok. Gärtner, Dreschgärtner) tarp lietuvių ypač padaugėjo per XVIII a. I pusės vokiečių kolonizaciją. Tuomet Prūsijos valdžia kolonistų naudai vietos gyventojus nuvarydavo nuo visos arba dalies dirbamosios žemės, pvz., Šilutės valsčiuje. 1730 gyveno 27 daržininkai. XVIII a. pabaigoje dėl sparčios vietinių gyventojų socialinės degradacijos Mažojoje Lietuvoje ir Mozūrijoje daržininkų padaugėjo apie 4 kartus. 1802, prieš baudžiavos panaikinimą, daržininkai su trobelninkais (butelninkais) sudarė apie 8 % visų Lietuvos departamento ir apie 6 % Ryprūsių departamento laukininkų, laisvųjų žmonių bei samdinių. Daržininkų ir kitų vargingųjų vaikai, kaip pigi samdomoji darbo jėga, ėjo į dvarą arba pas kulmiškius, turtingus ūkininkus tarnauti šeimynykščiais.

Algirdas Matulevičius