daržinė

daržin, sknė, šiẽninė (vok. Scheune – daržinė), ūkinis pastatas kaimo ar miesto sodyboje šienui ir kitiems pašarams sukrauti. Daržinės paskirtis lėmė jos konstrukciją bei formą. Didelį kiekį vėdintų pašarų ir kitko apgaubdavo sudėtinga ir lengva rėminės medinės daržinės konstrukcija (itin ištobulinta XIX–XX a.), lentomis apkaltomis sienomis (dažniau status apkalimas, XX a. plito suvožtinis apkalimas gulsčiomis lentomis). Daržinės stogas aukštas, kad būtų galima daugiau sukrauti šieno ir kitko. Daržinės aukštintos ir taupant brangią stogo dangą. Stambiose kaimų sodybose būdavo labai didelių daržinių (iki 12 m aukščio, keliasdešimties metrų ilgio), dengtų čerpių stogu. Dar didesnės būdavo dvarų daržinės. Jų dydį Mažojoje Lietuvoje lėmė intensyvus žemės ūkis, daug augintų gyvulių ir jiems reikalingų pašarų kiekiai. Mažesnėse sodybose dažnas daržinės ir kitų pastatų (tvarto, rūsio ir kitų) junginys. Ten daržinė naudota įvairiems tikslams (kaip vežiminė, malkinė ar dar kam kitam.). Kai kurios kaimo sodybų daržinės buvo puošiamos (drožinėtos vėjalentės, lėkiai). Būdingi daržinės elementai – didelės durys (dažnai abiejuose pastato šonuose, kad vežimai galėtų pravažiuoti kiaurai), įstiklinti langeliai šviesai. Sovietmečiu neprižiūrimos medinės daržinės sunyko ir buvo nugriautos, ypač didžiosios. Kai buvo nupjauti medžiai laukuose ir sodybose, lengvų konstrukcijų daržinių pastatus dažnai nuversdavo vėtros.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Laukininkų daržinė Ventėje, 1992