Dainora Pociūtė-Abukevičienė

Pocitė-Abukẽvičienė Dainora 1967 V 20Laučiuose (Šilutės r.), lietuvių literatūrologė ir kultūrologė. Dr. (hum. m., 1993). Mažosios Lietuvos enciklopedijos autorė. 1985–1990 studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, 1993 ten apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. 1990–2000 dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, nuo 2000 dėsto Vilniaus universitete (nuo 2010 profesorė). Tiria Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės literatūros ir konfesijų istoriją, Reformaciją Lietuvoje ir Prūsijos kunigaikštystėje, Lietuvos religinės minties istoriją, tarpkonfesinę XVI–XVIII a. polemiką, Lietuvos ir Italijos kultūrinius ryšius, protestantų raštiją. Parašė monografijas XVI–XVII a. protestantų bažnytinės giesmės: LDK ir Prūsų Lietuva (1995), Maištininkų katedros: Ankstyvoji reformacija ir lietuvių–italų evangelikų ryšiai (2008), Nematomos tikrovės šviesa: Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos (2017). Paskelbė straipsnių Mažosios Lietuvos himnodijos, religinės literatūros ir kultūros istorijos temomis. Parengė XVI–XVIII a. lietuviškų bažnytinių giesmių antologiją Giesmės dangaus miestui (1998; su M. Vaicekausku), senosios lietuvių raštijos šaltinių publikacijas (M. L. Rėzos Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius iš vieno Prūsijos armijos kapeliono dienoraščio 2000, XVII a. reformatų konvoliuto Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653 faksimilinį leidimą (2004). Lietuvos jaunųjų mokslininkų premijų (1993, 1995) laureatė.