Būdviečių parapija

Bdviečių parãpija (Ragainės apskrityje) sudaryta 1665, padalijus didelę Kusų bendruomenę. A. Boetticherio liudijimu, tuomet pastatyta ir neištaiginga fachverkinė bažnyčia. 1782 iš lauko akmenų išmūryti antrieji Būdviečių maldos namai. Po 1857 rekonstrukcijos jie turėjo medžio raižiniais puoštą altorių-sakyklą, apaštalų Pauliaus ir Morkaus statulas, puošnų centrinį šviestuvą, įgytą 1832 pažymint zalcburgiečių atvykimo į parapiją šimtmetį. Baigus rekonstrukcijos darbus, buvo sumontuoti vargonai. Iš senosios bažnyčios paimtas varpas turėjo įspaustą 1695 datą. Pirmasis Būdviečių kunigas 1665–1691 buvo iškilus Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas Theodoras Lepneris, čia miręs ir palaidotas. 1701–1750 kunigavo vienas iš pirmojo Naujojo Testamento Lietuvių kalba parengėjų Friedrichas Sigismundas Schusteris, 1778–1792 precentoriavo poetas, tautosakininkas ir istorikas Christophas Danielis Hassensteinas, 1827–1846 lietuviškos periodinės spaudos pra dininkas Natanelis Frydrichas Ostermejeris. Lietuvybė Būdviečių parapijoje išliko visą XVIII amžių. Senųjų gyventojų 1848 buvo dar beveik pusė (parapijiečių tuokart 6000), 1878 – jau mažiau kaip pusė. Nutautėjimo procesas paspartėjo XIX–XX a. sandūroje; vis dėlto tuo laiku neišsižadėjusių savo kalbos liko dar apie 1500 (23 %) bendruomenės narių. Po Pirmojo pasaulinio karo čia dar retkarčiais vyko surinkimai lietuvių kalba.

Albertas Juška

Iliustracija: Būdviečių senosios bažnyčios liekanos, Ragainės apskritis, 1997