Brunonas

Brunònas, Brunònas Bonifãcas Kverfurtiẽtis apie 974Quedlinburge 1009 III 9Lietuvoje, pirmasis misionierius, kuris veikė Lietuvoje. Katalikų šventasis (po mirties). Kilęs iš saksų didikų šeimos. 985–994 mokėsi Magdeburge (Vokietijoje). Įšventinus kunigu, paskirtas Katedros kanauninku. Tapęs Vokietijos karaliaus Otono III kapelionu, dalyvavo jo karūnacijoje imperatoriumi (996). Romoje šv. Bonifaco ir Alekso vienuolyne susipažino su Prahos vyskupu Adalbertu (Vaitiekumi) ir jo paveiktas 998 įstojo į Benediktinų ordiną, pasirinkdamas Bonifaco vardą. 999 Ravenoje (Šiaurės Italijoje) prisijungė prie šv. Romualdo atsiskyrėlių, siekusių reformuoti Benediktinų ordiną. Šie siekiai sutapo su Otono III tikslais platinti krikščionybę slavų kraštuose. 1001 atvykęs į Raveną Otonas III aptarinėjo su šv. Romualdu ir Brunonu savo planus, kaip apie Šv. Romos imperiją suburti naujai pakrikštytas šalis, sukurti jų politinę sistemą (vadinamasis Romos imperijos atnaujinimas). Tolesnių misijų baze buvo pasirinkta Lenkija. 1001 Brunonas nuvyko į Lenkiją ir užsitikrino kunigaikščio Boleslovo I Narsiojo paramą. 1002 iš popiežiaus Silvestro II gavo leidimą misijoms. 1004 Merseburge (Vokietijoje), Magdeburgo arkivyskupo Taginono įšventintas misijų arkivyskupu. Otonui III mirus, jo įpėdinis Henrikas II netrukus atsisakė imperijos atnaujinimo politikos, todėl kilo karas tarp Vokietijos ir Lenkijos. Tuomet 1004–1008 Brunonas savo veiklą nukreipė į Vengriją ir Rusią. Tuo laiku parašė šv. Adalberto, kurio darbo tęsėju save laikė, biografiją. 1008 atvyko į Lenkiją, kad galėtų pradėti misijas Prūsoje. 1008–1009 sandūroje atvykęs į Prūsą, detaliau išsiaiškino, kokios yra baltų gentys, ir nuvyko į kažkurią Lietuvos sritį. Lietuvoje įtikino sūduvių vadą Netimerą priimti krikštą. Kai Brunono nebuvo greta Netimero, šio brolis Zebedenas Brunoną nužudė. Jo mirtį aprašančiuose Quedlinburgo analuose 1009 pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta Lietuva.

L: Scriptores rerum Prussicarum. Bd. 1. Leipzig, 1861; Kahl H. D. Die Wendenpolitik Bruns von Querfurt im Lichte hochmittelalterlichen Missions und Völkerrechts // Zeitschrift für Ostforschung. Jg. 4, Hf. 1, 1955, S. 360–401; Wenskus R. Studien zur historisch-politischen Gedankenwelt Bruns von Querfurto. Münster–Köln, 1956; Bieniak J. Wyprawa misyjna Brunona z Kwerfurtu a problema Selencji // Acta Baltico–slavica. T. 6. 1969, s. 181–195; Gidžiūnas V. Šv. Benedikto regulos vienuoliai Lietuvoje. Roma, 1985.

Edvardas Gudavičius

Iliustracija: Michel-Ange Slodtzas. Šv. Brunono sukulptūra Romos Šv. Petro bazilikoje, 1744 / Nuotrauka iš MLE archyvo