Beiniūnai

Beininai (Didieji: vok. Beynuhnen Gr., nuo 1938 Groszbeinuhnen; rus. Černyševka; Mažieji: vok. Beynuhnen Kl., nuo 1938 Kleinbeinuhnen; rus. Uljanovskoje; Naujieji: vok. Neu Beynuhnen, nuo 1938 Neubeinuhnen; rus. Chmelʼnickoje), kaimai ir dvaras Darkiemio apskrityje ir parapijoje, Kunigėlių valsčiuje, 9 km į pietvakarius nuo Darkiemio, 1 km į pietus nuo Kunigėlių, 35 km nuo Mažosios Lietuvos sienos. Pakeliui iš stoties į Kunigėlius veikė apskrities jaunųjų keliautojų nakvynės namai. Kaime gyveno žmonių lietuviškomis pavardėmis, pvz., mokytojas Gustav Wilkat (Vilkaitis), karčemos savininkas Gustav Tomuschat (Tamušaitis), ūkininkas Tretschoks (Trečiokas). Iki Antrojo pasaulinio karo Beiniūnuose buvo geležinkelio stotis, greta – lentpjūvė, plytinė. Į šiaurės vakarus nuo geležinkelio stoties buvo kaimo senasis branduolys – keliolikos sodybų gatvinis kaimas. Iki pat Beiniūnų girios jį supo daug viensėdžių. Šiauriau buvo Naujieji Beiniūnai – mažų sodybų kaimas tarp kasamų durpynų. Beiniūnų dvaras nuo XVII a. buvo Mažuosiuose Beiniūnuose, į pietryčius nuo geležinkelio stoties. Beiniūnai garsūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmais, priklausančiais Fahrenheidų giminei, 1862–1864 pastatyti architekto Alberto Wolffo. Rūmuose buvo sutelkta daug meno vertybių: 270 paveikslų, iš kurių minėtini apie 60 XVI–XVIII a. italų baroko originalų, daug vario raižinių, apie 250 Romos imperijos laikų originalių skulptūrų. Dvaro parke, kuriame tyvuliavo ežerėlis, buvo daug antikinių statulų, statulėlių, pvz., Diana su lanku ir strėle, Ariadnė, Niobė, Apolonas ir Dzeusas ant pakylos ir dorėnų stiliaus maldykla su Laokoonto marmurine grupe. Dar prieš mirtį dvaro savininkas Fritzas von Fahrenheidas (1815–1888) pavertė parką ir rūmus viešu muziejumi, kuris veikė iki 1944 (?). 1939 Didžiuosiuose Beiniūnuose buvo 215 gyventojų, Mažuosiuose Beiniūnuose – 369 gyventojai, Naujuosiuose Beiniūnuose – 92 gyventojai. Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai nenukentėjo. Po karo okupantai meno vertybes išgabeno į Rytus, Beiniūnai buvo suniokoti, rūmai sudeginti ir nugriauti. Apie tolesnį Beiniūnų meno vertybių likimą nežinoma. 1584 minimi Beynunen. Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Beiniūnas (: Beinius, Beinys); plg. prūsų asmenvardžius Beyne, Beynike.

L: Hecht M. Führer durch Beynuhnen. Gumbinnen, 1904.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Beiniūnų dvaro rūmai, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Beiniūnų dvaro ežerėlis su dorėnų stiliaus maldykla, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo