Aulavėnų parapija

Aũlavėnų parãpija. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1610–1622. Manoma, kad koplyčia, administruojama Sembos katedros dvasininkų, buvo įrengta dar Kryžiuočių ordino laikais. Savarankiška parapija įkurta XVII a. pradžioje, jos pirmasis kunigas J. Neanderis dokumente paminėtas 1610. Aulavėnų maldos namus 1709 sunaikino gaisras, jie atstatyti tik apie 1717; vėl apgriauti 1807 Napoleono I kareivių. Po restauracijos maldos namai tapo erdvūs (33 m ilgio, 13 m pločio), ganėtinai ištaigingi. Lietuvių Alavėnų parapijoje gerokai sumažėjo per 1709–1711 didįjį marą. 1848 iš 7000 parapijiečių lietuvių dar buvo 2900 (41%), 1902 – jau tik 80 (1,6%). Franzo Tetznerio liudijimu, XX a. pradžioje Aulavėnų bažnyčia buvo piečiausia Mažojoje Lietuvoje, kur dar laikytos lietuviškos pamaldos, nors ir vienąkart per metus. Prieš 1751 Aulavėnų mokykloje dirbo W. Regge, o 1809-1840 (?) kunigavo kitas lietuvių raštijos darbuotojas L. Hertellis. Aulavėnų bažnyčią 1949 galutinai nugriovė sovietai.

Albertas Juška

Iliustracija: Aulavėnų bažnyčia, XX a. pradžia / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo