Auka

Auka, Aukai (vok. Augken), dvaras Vėluvos apskrityje, Priegliaus upės kairiajame krante, šlaito viršuje, 3 km į vakarus nuo Vėluvos. 1353 minima Auco, 1419 Aucken. 1930 priskirtas prie Vėluvos miesto. Geležinkelio stotelė tarp geležinkelio ir vieškelio. Pakelėje buvo senas medis – gamtos paminklas. Greta – Naujosios Vėluvos palivarkas. Šiauriau, Priegliaus slėnyje, – Fuchsberg – kalnelis su pylimo liekanomis (buvusi pilaitė). Archajinė vandenvardinės kilmės Auk-šaknis; plg. prūsų 1353 Auc-ul ež., liet. Auk-upė (Kėdainiai), latv. Auce upė ir bendrinius žodžius: liet. aukuoti – supti, linguoti, latv. auk-ūt – bėgti, auka - audra, viesulas, prūsų aukis – plėšrusis paukštis, jo nagai. Auk-sudaryta su -k- formantu iš indoeuropiečių *au- judantis vanduo, tėkmė, iš kurios išriedėjo -l-, r- ir -s- formantais liet. vandenvardžiai Au-l-a upė, Au-r-a upė, Au-s-ena > Auksinė upė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas