Antanas Brundza

Brùndza Antanas 1838 VI 17 1892 Kronštate, Rusijoje, katalikų kunigas, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas. 1862 baigęs Seinų kunigų seminariją ir Varniuose įšventintas Motiejaus Valančiaus, kunigavo Didžiojoje Lietuvoje. Rėmė 1863 sukilimą, todėl Rusijos valdžios persekiotas. 1864 II 25 išvyko gyventi į Mažąją Lietuvą ir kurį laiką gyveno Tilžėje pas katalikų dekaną Johanną Zabermanną. Varmės vyskupas 1867 Brundzą paskyrė naujai įsteigtos Ropkojų (Tilžės apskrityje) filijos dvasiniu vadovu. Brundzos rūpesčiu 1869 čia pervežtas ir sumontuotas nugriauti planuotas Vainuto senosios bažnyčios pastatas. Gyvendamas Mažosios Lietuvos pasienyje, padėjo vyskupui Motiejui Valančiui Rytprūsiuose spausdinti lietuviškas knygas, rūpinosi jų gabenimu į Didžiąją Lietuvą. Nemažai knygų išplatindavo ir Degučių, Sartininkų apylinkėse (Žemaitijoje). Žmonės atvykdavo pasiklausyti ugningų anticarinių Brundzos pamokslų. Išaiškėjus kunigo veiklai, vokiečių policija 1870 VII 30 Brundzą suėmė ir perdavė rusų administracijai. Vilniaus kalėjime buvo tardomas 11 mėnesių, po to ištremtas į Rusijos imperijos Archangelsko guberniją, 1876 perkeltas į Tambovo guberniją. 1871 VIII 22 katalikų bendruomenė kreipėsi į carą ir carienę su prašymu paleisti Brundzą iš tremties. 1882 buvo paleistas be teisės gyventi Šiaurės vakarų krašte, t. y. Lietuvoje. Gyvenimą baigė Rusijoje.

Vladas Pupšys

Nijolė Budreckienė

Iliustracija: Ropkojų katalikų bendruomenės laiško Rusijos carui su prašymu A. Brundzą paleisti iš tremties faksimilė, 1871 VIII 22 / Iš Šilutės muziejaus fondo