Ansas Baltris

Ansas Baltris vyresnysis, sakytojas, lietuvių raštijos darbuotojas.

Batris Ansas vyresnysis (1835 III 31Letukuose (Klaipėdos aps.) 1909 XII 12 ten pat), sakytojas, lietuvių raštijos darbuotojas. Ūkininkaudamas organizavo surinkimus, vėliau pats tapo sakytoju, apkeliavo vos ne visą Mažąją Lietuvą. Jo korespondencijos, straipsniai spausdinti Lietuviškoje Ceitungoje, Keleivyje ir kitur. Išvertė ir 1903 išleido vokiečių misionieriaus H. Hahno knygutę Amžiaus bėgis raupsuotojo Harkhu. 1904 su kitais įkūrė vieną reikšmingiausių mažlietuvių kultūros, švietimo ir labdaros draugijų „Sandorą“; buvo pirmosios jos valdybos narys. Nuosekliai gynė lietuvių kalbos teises, ugdė tautiečių dvasinį atsparumą germanizacijai. Lietuvybei dar daugiau nuveikė jo sūnus Ansas.

Albertas Juška

Iliustracija: Dievo žodžio sakytojo ir senojo surinkimo pirmininko Anso Baltrio šeima. Iš kairės sėdi: duktė Trūdė (Trakienė), žmona Barbė, g. Einarytė, jis pats, duktė Marinkė (Juzaitienė); stovi sūnus Mikis, duktė Urtė (Lokienė), tupi Anselis (būsimasis kunigas ir Konsistorijos pirmininkas Ansas Baltris), apie 1890 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Dievo žodžio sakytojo ir senojo surinkimo pirmininko Anso Baltrio šeima. Iš kairės sėdi: duktė Trūdė (Trakienė), žmona Barbė, g. Einarytė, jis pats, duktė Marinkė (Juzaitienė); stovi sūnus Mikis, duktė Urtė (Lokienė), tupi Anselis (būsimasis kunigas ir Konsistorijos pirmininkas Ansas Baltris), apie 1890 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo