Alkos svita

Akos svità, Ako svità, vidurinio eoceno (apie 40–50 mln. metų) amžiaus, bendro 46 m storio nuogulų kompleksas, paplitęs vakarinėje Rytprūsių dalyje. Pavadinta pagal senosios lietuvių religijos kulto vietą alką – Alkos kalną Sembos pusiasalyje. Sembos pusiasalyje didžiausią Alkos svitos pjūvio dalį sudaro įstrižai sluoksniuoti pilkai žali glaukonitiniai smėliai, viršuje smėlingi moliai, o apačioje molingi aleuritai. Į pietus nuo Sembos pusiasalio Alkos svita virsta molingų glaukonitinių kvarcinių smėlių storyme. Alkos svitai būdingi reti smulkaus gintaro intarpai molingame aleurite. Tarp faunos liekanų pasitaiko foraminiferų, ryklių dantų. Sembos pusiasalyje Alkos svitos nuogulos priklauso upės deltos povandeninės dalies, o piečiau – jūros šelfo seklioms facijoms. Alkos svita klostėsi drėgno subtropikų klimato sąlygomis, jūrai plečiantis į sausumą.

Vytautas Baltakis