Alenšteinas

Ãlenšteinas (vok. Allenstein; lenk. Olsztyn), miestas, apskrities centras, prie keleto ežerų, abipus Alnos aukštupio. 1348 Varmės kapitula pastatė pilį – svarbų atramos punktą karuose su prūsais ir Lietuva. 1353 Alenšteinas gavo Magdeburgo teises. Išliko katalikiškosios Varmės vyskupystės centru, 1772 įtrauktas į Prūsijos sudėtį. 1872 nutiesus geležinkelį, ėmė sparčiau plėstis. 1939 buvo 57 150 gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai. 1993 buvo 166 tūkstančių gyventojų. Išlikęs gausus architektūros paveldas. Svarbus Prūsos ir baltistikos tyrimų centras. Alenšteino pilyje įsikūręs Muzeum Warmii i Mazur [Varmės ir Mozūrų muziejus] tiria Prūsos istoriją bei kultūros paveldą, ten sukaupta archeologinių ir kitų vertybių iš įvairių Rytprūsių vietų. Ośrodek badań naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego [Voiceko Ketžynskio mokslo tyrimų centras] tyrinėja krašto istoriją, gamtą, leidžia knygas (ir apie Mažosios Lietuvos vietoves). Sudurtinis Vietovardis, kurio pirmasis sandas yra baltų vandenvardžio šaknis Al-n- (: Alna, upė). Plg. liet. al-ėti, al-m-ėti, al-v-ėti – tekėti, bėgti. Antrasis sandas – vokiškas Stein – akmuo. Kitas aiškinimas: pilis prie Alnos, t. y. Alnapilė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Alenšteinas, 1999