akmens mūras

akmeñs mras naudotas galbūt dar senųjų prūsų gynybiniuose statiniuose. Išplito Kryžiuočių ordino statybose (pilys, bažnyčios), vėliau plačiai naudotas Prūsijos ir jos dalies Mažosios Lietuvos civiliniuose statiniuose. Akmens mūro paplitimą lėmė vietos sąlygos (Klaipėdoje naudoti vietiniai ir atgabenti laivais iš Švedijos ir kitur akmenys). Plito akmeningose moreninėse krašto aukštumose (Kretingalės – Saugų ruože, Semboje, Pietnemunės aukštumose), panaudojant vietos riedulius, vėliau – skeltus ir tašytus akmenis. Gausios nuolaužos iš skaldyklų taip pat naudotos akmens mūre (pvz., Norkaičių girininkijos tvartams). Visuotinai akmens mūras naudotas bent jau pamatams. Vakarų Europos įtakoje įsivyravo dailus ir tvarkingas (parenkant vienodesnius akmenis, juos rūpestingai sumūrijant) akmens mūras net ir kaimų pastatuose. Akmens mūrui būdingi raudonų plytų intarpai (angų apvadai ir kita). Tvirtas, bet „šaltas“ akmens mūras dažniau naudotas dvarų ir didelių sodybų ūkiniams statiniams, ypatingiems pastatams (pvz., Dovilų bažnyčiai).

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Akmens mūro pastatas Karaliaučiaus krašte, 1994–1999

Iliustracija: Akmens mūro pastatas Karaliaučiaus krašte, 1994–1999

Iliustracija: Akmens mūro pastatas Karaliaučiaus krašte, 1994–1999

Iliustracija: Akmens mūro pastatas Karaliaučiaus krašte, 1994–1999