Agluonėnai

Agluonnai, Agluoniai (vok. Aglohnen), kaimas, seniūnija ir valsčius Klaipėdos apskrityje, Vanagų parapijoje, 6 km į šiaurės rytus nuo Priekulės. Pirmą kartą minima (Agluona) 1540 Klaipėdos valsčiaus gyventojų mokesčių knygoje. XVI a. buvo didžiausias Klaipėdos valsčiaus kaimas (250 gyventojai), 1758 pažymėtas J. Enderšo sudarytame Prūsijos žemėlapyje. XVII–XVIII a. nuo jo atskilo 10 kaimų, susidarė 2 savarankiški Agluonos kaimai – karališkasis kaimas Agluonos Juška ir Agluonos Nausėdai (XIX a. jie vėl susijungė). 1736 atidaryta pradžios mokykla, XIX a. pabaigoje tapo valsčiaus centru. Nuo XIX a. pabaigos veikė garo ir vėjo malūnai, lentpjūvė, kalvė, parduotuvė, paštas (nuo 1864), 1882 įrengtas telegrafas, 1902 – telefonas. 1896 mokytojas Kristupas Kūmutaitis įkūrė paskolos draugiją, po 1923 pavadintą smulkaus kredito bankeliu. Bažnytinės statistikos duomenimis, Agluonėnų valsčiuje 1905 iš 2467 gyventojų 1947 buvo lietuvių kilmės (80%). XX a. pradžioje Agluonėnuose susibūrė keletas draugijų: dviratininkų, Santaros, Jaunųjų Sandoros. Agluonėnuose mokytojavo Jonas Jokūbas Purvinas ir jo žmona rašytoja Lisbeth Purwins. XX a. pradžioje aplink sodybų grupes prie Agluonos upės ir vieškelio buvo daug viensėdžių. 1940 Agluonėnų seniūnijai priklausė dar Poškų, Žydelių kaimai. 1941 buvo 423 gyventojai. Nuo 1945 sudaromi sovietų valdžios organai, kuriama kolūkinė sistema, vyko vietinių gyventojų emigracija į Vokietijos Federacinę Respubliką, ypač pasireiškusi 1958–61 (išvažiavo 35 žmonės iš 108), vienkiemių naikinimas. 1959 Agluonėnuose teliko 99 gyventojai. Vėliau pradėta rūpintis Mažosios Lietuvos istorijos ir tradicijų išsaugojimu; 1983 Agluonėnuose atidaryta etnografinė lietuvininko sodyba muziejus su klojimo teatru (sumanymas prof. Domo Kauno, įkūrėjas Jonas Čepas, klojimo teatro iniciatoriai – Klaipėdos universiteto režisūros fakulteto studentai ir docentas Petras Bielskis). Restauruotoje sodyboje išlaikytas Mažosios Lietuvos architektūrai būdingas stilius, muziejuje eksponuojami šišioniškių buities, namų apyvokos ir ūkinės paskirties daiktai. Klojimo teatre 1984 VI 23 suvaidinta Vydūno komedija Piktoji gudrybė ir Numanė (režisierius Vytautas Germanavičius). Surengta dailininkų kūrybinių stovyklų (1981, 1985); tapytojai ir grafikai (96 darbuose) įamžino kaimo žmonių ir gamtos vaizdus. Pastatyta Mažajai Lietuvai būdingų medžio dirbinių (autorius J. Čepas) – pašto namelių laikraščiams, kelio rodyklių. 1985 pradėtos tvarkyti Agluonėnų kapinaitės, kuriose palaidoti mokytojai: Karlas Gyzė (1806–1887), K. Kūmutaitis (1860–1913). 1989 Agluonėnų parke pradėta sodinti Lietuvininkų ąžuolyną Mažosios Lietuvos istorijai įamžinti; pirmieji ąžuoliukai pasodinti Jonui Bretkūnui, Martynui Liudvikui Rėzai, Martynui Reizgiui, Martynui Jankui, Adomui Brakui, Erdmonui Simonaičiui ir Ievai Simonaitytei atminti. Agluonėnuose vyko II, VIII ir X lietuvininkų susiėjimai. Vietovardis kilęs iš upėvardžio Agluona.

L: Kaunas D. Agluonėnai. Gyvenvietės istorijos metmenys (iki 1939). V., 1984; Pocytė S. Agluonėnai. Kaimas istorijos pagairėje. Klaipėda, 1994.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Agluonėnų kapinės. Medinis antkapinis paminklas su įrašu: „Lūžaitytė Marta Martyno 1928–1951“ / Iš Antano Stravinsko rinkinio

Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ VIII susiėjimas Agluonėnuose, 1996

Iliustracija: Draugija „Aida“ Rambyne, 1919 / Iš Vytauto Gocento rinkinio