administraciniai pastatai

administrãciniai pastata, įstaigų, įmonių, organizacijų tarnybiniai pastatai; vyriausybės, teismo ir kiti rūmai. Griežtai valdomoje Prūsijos valstybėje jie buvo ir valdžios ženklas. Kryžiuočių ordino laikais administraciniai pastatai buvo pilys ar statiniai juose, kur gyveno įvairaus rango valdytojai (komtūrai ir kiti). Vėliau valdytojų rezidencijomis tapo užmiesčio dvarai (pvz., XVII a. Priekulės krašto tarėjo – kameryro, kamerhero, dvaras), statiniai gyvenvietėse. Dėl vakarietiškos miestų savivaldos sistemos atsirado rotušių (Tilžės ir kitų miestų).

Dėl administracinių reformų administraciniai pastatai būdavo perstatinėjami arba statomi nauji. Gumbinėje buvo senieji (Lietuvos departamento valdymo rūmai) ir naujieji (Gumbinės apygardos valdymo rūmai) valdžios pastatai. Su administraciniais pastatais buvo siejamos teismų sodybos, buvusios didesnėse gyvenvietėse, žandarų būstinės. Mažojoje Lietuvoje administracinių pastatų dydį ir pobūdį lėmė tenykščio valdytojo rangas, valdomos teritorijos dydis. XIX a. II pusėje paspartėjo administracinių pastatų statyba ir perstatymas vadinamuoju imperiniu stiliumi, net išoriškai pabrėžiančiu Vokietijos imperijos reikšmingumą, jos vientisumą, militarinį pobūdį. Ta prasme administraciniai pastatai buvo germanizacijos ženklas ir priemonė.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Sveikatos įstaigų administracinis centras Alnoje, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Klaipėdos miesto rotušė (XIX a. pradžia), kur buvo krašto seimelis; dabar Klaipėdos apskrities administracija

Iliustracija: Alnos rotušė, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Buvusi Priekulės žandaro būstinė, 1992